Daugelis žmonių, apšiltinę namą ar butą, tikisi didesnio komforto ir mažesnių šildymo sąnaudų. Tačiau praktikoje neretai nutinka priešingai – sienos lieka šaltos, kampuose jaučiamas diskomfortas, o kartais atsiranda ir drėgmė ar pelėsis.

Kaip tai įmanoma, jei pastatas apšiltintas?
Atsakymas slypi ne izoliacijos storyje, o sienos paviršiaus temperatūroje ir fizikoje.

Šiltas oras nereiškia šiltų sienų

Žmogaus komfortą lemia ne tik oro temperatūra, bet ir spindulinė (radiacinė) temperatūra, t. y. sienų, lubų ir grindų paviršiai.

Jeigu:

  • patalpoje +22 °C,

  • bet sienos paviršius tik +14–15 °C,

organizmas jaučia šaltį, nes šiluma „ištraukiama“ į sienas. Būtent todėl net ir apšiltintame name gali būti nemalonu.

Pagrindinės priežastys, kodėl sienos išlieka šaltos

1. Šalčio tiltai

Šalčio tiltai atsiranda:

  • sienų kampuose,

  • perdangų ir sienų sandūrose,

  • aplink langus,

  • vietose, kur nutrūksta izoliacija.

Net ir su išoriniu apšiltinimu, šiose vietose vidinis paviršius lieka šaltesnis, todėl ten pirmiausia jaučiamas diskomfortas ir formuojasi kondensatas.

2. Nekvėpuojančios sienos

Dažna klaida – sienų „užrakinimas“:

  • sandarūs tinkai,

  • sintetiniai dažai,

  • neleidžiama drėgmei pasišalinti.

Tokiu atveju:

  • drėgmė kaupiasi sienoje,

  • didėja šilumos laidumas,

  • paviršius tampa dar šaltesnis.

Tai viena iš priežasčių, kodėl kartu su šaltomis sienomis dažnai atsiranda ir pelėsis. Tokiais atvejais dažnai taikomi antipelėsiniai sprendimai, pavyzdžiui
👉 ThermoVital antipelėsiniai dažai.

3. Išorinis šiltinimas nepakelia vidinio paviršiaus temperatūros

Ypač senuose mūriniuose namuose:

  • storos sienos ilgai išlieka šaltos,

  • vidinis paviršius neatšyla pakankamai greitai,

  • komfortas nepasiekiamas vien didinant šildymą.

Tokiais atvejais reikalingas sprendimas, kuris tiesiogiai veiktų sienos paviršių.

Kodėl dažniausi sprendimai neveikia?

Žmonės bando:

  • kelti temperatūrą,

  • statyti papildomus radiatorius,

  • naudoti „šildančius“ dažus be fizinio pagrindo.

Rezultatas:

  • didesnės sąskaitos,

  • jokio realaus komforto,

  • problema išlieka.

PerlitTherm CS II – sprendimas per sienos fiziką

PerlitTherm CS II – tai termoizoliacinis perlitinis tinkas, skirtas sienų šiluminių savybių gerinimui be polistireno ir be sandarinimo.

👉 Produktas:
PerlitTherm CS II termoizoliacinis tinkas

Kaip jis veikia?

  • labai žemas šilumos laidumas (~0,064 W/mK);

  • pakelia vidinio sienos paviršiaus temperatūrą;

  • sumažina šalčio tiltų poveikį;

  • išlieka laidus garams;

  • nedegus (A1 klasė), mineralinis.

Užnešus 1–3 cm sluoksnį, siena:

  • tampa šiltesnė liesti,

  • sumažėja kondensato tikimybė,

  • pagerėja mikroklimatas.

Kodėl paviršiaus temperatūra tokia svarbi?

Kai sienos paviršius:

  • ≥ +17–18 °C – patalpa jaučiama komfortiška,

  • ≤ +15 °C – juntamas šaltis, atsiranda drėgmė.

PerlitTherm CS II leidžia pakelti šią ribą be storų konstrukcijų, todėl:

  • galima sumažinti šildymo intensyvumą,

  • pagerinti komfortą,

  • išvengti pelėsio.

Kaip sustiprinti efektą?

Praktikoje dažnai derinami keli sprendimai:

Kur PerlitTherm CS II ypač pasiteisina?

  • kampiniuose butuose;

  • senuose mūriniuose namuose;

  • renovuotuose, bet „šaltuose“ būstuose;

  • paveldo objektuose;

  • patalpose, kur kartojasi kondensatas ir pelėsis.

Išvada

Jeigu sienos „šaltos“ net apšiltintame name, problema dažniausiai yra:

  • per žema paviršiaus temperatūra,

  • šalčio tiltai,

  • nekvėpuojančios medžiagos.

Tai ne šildymo, o sienos fizikos klausimas.

PerlitTherm CS II leidžia spręsti problemą iš esmės – pakeliant sienos paviršiaus temperatūrą, išlaikant garų laidumą ir užtikrinant ilgalaikį komfortą be pilnos renovacijos.