Statybų rinkoje įsigalėjusi paprasta formulė:
daugiau centimetrų = daugiau šilumos.

Tačiau reali pastato fizika sudėtingesnė nei vien λ koeficientas.

Yra situacijų, kai 2–3 cm mineralinio termoizoliacinio tinko gali duoti efektyvesnį rezultatą nei 10 cm tradicinio putplasčio.

Kaip tai įmanoma?

Atsakymas slypi:

  • drėgmės balanse,

  • šiluminių tiltų kontrolėje,

  • kapiliariniame aktyvume,

  • realiame, o ne laboratoriniame efektyvume.

Šiame straipsnyje analizuojame vieną problemą:
kodėl storis ne visada reiškia efektyvumą.

1. Laboratorinis efektyvumas ≠ realus efektyvumas

Putplasčio šilumos laidumo koeficientas (λ) matuojamas sausomis sąlygomis.

Tačiau realybėje:

  • sienos turi drėgmės,

  • konstrukcijos „kvėpuoja“,

  • atsiranda kondensatas,

  • kaupiasi mikrodrėgmė.

Drėgna konstrukcija praranda dalį savo šiluminės varžos.

Mineralinis termo tinkas, toks kaip PerlitTherm CS II, yra kapiliarinis aktyvus. Tai reiškia:

  • jis leidžia konstrukcijai išdžiūti,

  • neblokuoja garų migracijos,

  • mažina ilgalaikę drėgmės akumuliaciją.

Ilgalaikėje perspektyvoje sausa siena izoliuoja geriau nei drėgna.

Produktas:
https://termofasadai.lt/perlit-therm-csii-termoizoliacinis-tinkas/

2. Šiluminiai tiltai – vieta, kur storis neveikia

10 cm putplasčio neuždengia:

  • perdangų mazgų,

  • konstrukcinių jungčių,

  • sudėtingų kampų,

  • istorinių pastatų reljefo.

Be to:

  • smeigės sukuria taškinius tiltus,

  • siūlės sudaro netolygumus,

  • mazgai tampa rizikos zona.

Tuo tarpu termo tinkas:

  • dengia vientisai visą paviršių,

  • eliminuoja siūles,

  • sumažina paviršiaus temperatūrų skirtumus.

Rezultatas – mažesnė kondensato rizika.

3. Paviršiaus temperatūra svarbiau nei bendras storis

Komfortą patalpose lemia ne tik U vertė, bet ir:

  • sienos paviršiaus temperatūra,

  • rasos taško vieta,

  • vidinės drėgmės balansas.

Jeigu paviršius išlieka šiltas ir sausas, sumažėja:

  • pelėsio rizika,

  • kondensatas,

  • mikroklimato svyravimai.

Tai ypač aktualu renovuojamiems ir istoriniams pastatams.

4. Kai 10 cm putplastis netinka konstrukciškai

Yra situacijų, kai storas šiltinimas neįmanomas:

  • kultūros paveldo objektai,

  • ribotas fasado išnešimas,

  • architektūriniai apribojimai,

  • senų pastatų konstrukciniai ribojimai.

Tokiais atvejais 2–3 cm termo tinkas tampa realia alternatyva.

Ne kompromisu.
Sprendimu.

5. Mineralinė sistema = ilgalaikis stabilumas

Putplastis yra organinė medžiaga.
Mineralinis termo tinkas – neorganinis.

Tai reiškia:

  • geresnis atsparumas ugniai,

  • mažesnė biologinė rizika,

  • didesnis ilgaamžiškumas,

  • suderinamumas su mineralinėmis konstrukcijomis.

Kompleksiniam fasado stabilizavimui taip pat naudojami:
https://termofasadai.lt/thermoprotect/

Papildoma informacija ir analizės:
https://termofasadai.lt/blog/

6. Kada 10 cm putplastis bus efektyvesnis?

Svarbu objektyvumas.

Jeigu tikslas – maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius naujos statybos name ir nėra jokių apribojimų – storis veikia.

Tačiau jeigu:

  • konstrukcija drėksta,

  • objektas senas,

  • svarbi difuzija,

  • reikia spręsti kondensato problemas,

  • reikalingas vientisas sluoksnis be siūlių,

tuomet mineralinis termo tinkas gali būti efektyvesnis sprendimas.

7. Efektyvumas – tai sistema, ne centimetrų varžybos

Tikras energinis efektyvumas atsiranda tada, kai:

  • konstrukcija išlieka sausa,

  • paviršius stabilus,

  • nėra šiluminių tiltų,

  • sistema veikia kaip visuma.

2–3 cm PerlitTherm CS II sluoksnis kai kuriais atvejais gali duoti didesnį realų efektą nei 10 cm putplasčio, nes:

  • sumažina drėgmės akumuliaciją,

  • veikia vientisai,

  • stabilizuoja mikroklimatą,

  • pritaikomas sudėtingiems paviršiams.

Išvada

Storis nėra vienintelis rodiklis.

Putplastis veikia per varžą.
Mineralinis termo tinkas veikia per balansą.

Kai konstrukcija turi drėgmės, kai svarbi difuzija ir paviršiaus temperatūra – plonas, kapiliarinis aktyvus sluoksnis gali būti efektyvesnis už storą, bet sandarų sprendimą.

Sprendimą reikia rinktis pagal objektą, ne pagal centimetrus.