Senas mūrinis namas turi storas plytų sienas. Žiemą jos šaltos, šildymo sąnaudos didelės, todėl sprendimas atrodo akivaizdus – apklijuoti fasadą polistirenu ir apšiltinti.

Tačiau senos statybos pastatuose toks sprendimas ne visada yra pats tinkamiausias.

Problema ta, kad senas mūras buvo projektuotas ir dešimtmečius veikė visiškai kitaip nei šiuolaikinė daugiasluoksnė siena. Pasikeitus išoriniams sluoksniams, pasikeičia ir visos konstrukcijos šiluminis bei drėgminis režimas.

Tai nereiškia, kad polistirenas yra bloga šiltinimo medžiaga.

Tai reiškia, kad prieš šiltinant seną mūrą pirmiausia reikia suprasti, su kokia konstrukcija turime reikalą.

1. Senas mūras nėra šiuolaikinė siena

Daugelio senų pastatų sienos buvo statomos iš:

  • pilnavidurių keraminių plytų;
  • kalkinių ar kalkių-cemento skiedinių;
  • akmens;
  • mišraus mūro;
  • mineralinių tinkų.

Tokios konstrukcijos dažnai neturi šiuolaikinių garo izoliacijos, hidroizoliacijos ir termoizoliacijos sluoksnių.

Jos ilgus metus veikė kaip gana masyvi sistema, galinti priimti tam tikrą drėgmės kiekį ir vėliau jį atiduoti aplinkai.

Todėl renovuojant seną pastatą svarbu ne tik klausimas:

„Kiek centimetrų šiltinimo dėsime?“

Svarbu suprasti, kaip po renovacijos keisis visos sienos drėgmės ir temperatūros balansas.

2. Sena siena beveik niekada nėra idealiai sausa

Drėgmė į seną mūrą gali patekti įvairiais keliais:

  • su krituliais;
  • per pažeistą fasadą;
  • iš grunto;
  • per pamatus;
  • per nesandarius mazgus;
  • iš patalpų;
  • dėl kondensacijos.

Senesniuose pastatuose dažna ir pažeista arba apskritai neegzistuojanti horizontali hidroizoliacija.

Todėl prieš uždengiant seną sieną nauja sistema verta išsiaiškinti:

ar mūras iš tikrųjų sausas?

Jeigu konstrukcijoje jau yra drėgmės, svarbu numatyti, kaip ji galės pasišalinti po renovacijos.

3. „Kvėpuojanti siena“ nereiškia oro vaikščiojimo per plytas

Statybose dažnai sakoma, kad siena turi „kvėpuoti“.

Šis terminas kartais suprantamas neteisingai.

Per sieną neturėtų tiesiog laisvai vaikščioti oras. Pastato sandarumas ir kontroliuojamas vėdinimas yra svarbūs energiniam efektyvumui.

Kalbant apie seną mūrą, „kvėpavimu“ dažniausiai turima omenyje vandens garų difuzija ir konstrukcijos gebėjimas valdyti drėgmę.

Tai du skirtingi dalykai:

oro sandarumas ≠ garų sandarumas.

Siena gali būti sandari oro judėjimui ir kartu išlikti pakankamai atvira vandens garų difuzijai.

4. Kas pasikeičia uždėjus išorinę termoizoliaciją?

Tinkamai suprojektuotas išorinis šiltinimas turi labai svarbų privalumą – jis pakelia esamo mūro temperatūrą.

Žiemą tai paprastai yra naudinga.

Šiltesnė konstrukcija gali:

  • sumažinti šilumos nuostolius;
  • padidinti vidinio sienos paviršiaus temperatūrą;
  • sumažinti kai kurių šilumos tiltelių poveikį;
  • pagerinti komfortą patalpose.

Todėl būtų neteisinga teigti, kad seno mūro negalima šiltinti polistirenu.

Galima. Ir daugeliu atvejų tai yra racionalus sprendimas.

Problemos prasideda tada, kai sistema pasirenkama neįvertinus esamos konstrukcijos būklės.

5. Didžiausias klausimas – kur dėsis drėgmė?

Seno mūro renovacijoje vienas svarbiausių klausimų yra ne tik šilumos perdavimas.

Tai drėgmės judėjimas konstrukcijoje.

Jeigu siena gauna drėgmės iš:

  • grunto;
  • pažeisto cokolio;
  • lietaus;
  • stogo;
  • nesandarių palangių;
  • vidaus patalpų,

pirmiausia reikia spręsti jos atsiradimo priežastį.

Papildomas fasado sluoksnis vandens šaltinio nepašalina.

Jeigu drėgmės patekimas tęsiasi, konstrukcijoje ilgainiui gali atsirasti:

  • druskų išsiskyrimas;
  • tinko irimas;
  • dažų pūslėjimas;
  • biologinis užterštumas;
  • šalčio pažeidimai.

Todėl šlapios sienos šiltinimas nėra tas pats, kas drėgmės problemos sprendimas.

6. Polistirenas nėra absoliučiai nelaidus garams

Čia svarbu išvengti dar vieno mito.

Polistirenas nėra visiškai garams nelaidi medžiaga.

Vandens garai per jį gali difunduoti.

Tačiau jo garų laidumas skiriasi nuo daugelio mineralinių medžiagų, o galutinę konstrukcijos elgseną lemia ne vien polistireno plokštė.

Reikia vertinti visą sistemą:

  • esamą mūrą;
  • seną tinką;
  • klijus;
  • termoizoliaciją;
  • armavimo sluoksnį;
  • gruntą;
  • dekoratyvinį tinką;
  • dažus.

Kiekvienas sluoksnis turi savo vandens garų varžą.

Todėl klausimas turėtų būti ne:

„Ar polistirenas kvėpuoja?“

O:

„Kaip drėgmės požiūriu veiks visa suprojektuota sienos konstrukcija?“

7. Didelė klaida – labai laidų seną mūrą užbaigti netinkamai parinktais sluoksniais

Senose konstrukcijose dažnai naudojami kalkiniai ar kiti mineraliniai tinkai.

Tokios sienos gali gana lengvai priimti ir atiduoti drėgmę.

Renovuojant jas svarbu išlaikyti tinkamą sluoksnių tarpusavio suderinamumą.

Jeigu ant seno mūro įrengiama sistema, kurios išoriniai sluoksniai labai stipriai riboja drėgmės pasišalinimą, gali pasikeisti konstrukcijos džiūvimo potencialas.

Problema ypač aktuali, jeigu mūras jau gauna drėgmės.

Todėl senų pastatų renovacijoje maksimalus sandarumas nėra automatiškai maksimalus ilgaamžiškumas.

8. Cokolis gali būti svarbesnis už visą fasadą

Sename name kartais pirmiausia reikėtų žiūrėti ne į sienos centrą, o į jos apačią.

Jeigu drėgmė kyla iš grunto arba patenka per cokolį, fasado apšiltinimas šios priežasties nepanaikins.

Tokiu atveju pirmiausia gali reikėti spręsti:

  • hidroizoliaciją;
  • drenažą;
  • lietaus vandens nuvedimą;
  • cokolio būklę;
  • pamatų drėgmę.

Tik tada racionalu projektuoti likusią fasado sistemą.

Kitaip galima gražiai atnaujinti fasadą, tačiau pagrindinė problema liks konstrukcijos viduje.

9. Kultūros paveldo ir istoriniuose pastatuose situacija dar sudėtingesnė

Kai kurių senų pastatų fasado apskritai negalima arba nenorima uždengti storu termoizoliacijos sluoksniu.

Priežastys gali būti:

  • architektūrinės detalės;
  • karnizai;
  • langų angokraščiai;
  • dekoratyviniai elementai;
  • autentiškas mūras;
  • pastato proporcijos;
  • paveldosaugos reikalavimai.

Pridėjus, pavyzdžiui, 15–20 cm išorinės izoliacijos, pasikeičia ne tik sienos charakteristikos.

Pasikeičia ir visa pastato architektūra.

Todėl istoriniams objektams dažnai ieškoma kitokių arba kombinuotų sprendimų.

10. Ar storas mūras pats savaime yra gera šilumos izoliacija?

Ne.

Tai taip pat svarbu pasakyti aiškiai.

60 cm senų pilnavidurių plytų siena gali atrodyti labai masyvi, tačiau masė ir šiluminė varža nėra tas pats dalykas.

Šiuolaikinė termoizoliacija šilumos laidumo požiūriu yra gerokai efektyvesnė.

Todėl storas senas mūras savaime nereiškia, kad namui nereikia gerinti energinių savybių.

Tačiau masyvi siena turi kitą naudingą savybę – šiluminę inerciją.

Ji gali sukaupti daug šiluminės energijos ir lėčiau reaguoti į temperatūros pokyčius.

Renovacijos tikslas turėtų būti šias savybes panaudoti, o ne ignoruoti.

11. Kada polistirenas senam mūriniam namui gali būti visiškai tinkamas?

Kai:

  • mūras sausas ir techniškai tvarkingas;
  • pašalintos drėgmės patekimo priežastys;
  • atliktas konstrukcijos įvertinimas;
  • tinkamai suprojektuoti mazgai;
  • parinktas tinkamas izoliacijos storis;
  • suderinti sistemos sluoksniai;
  • išspręsti langų, cokolio, stogo ir kitų jungčių klausimai.

Tokiu atveju išorinė ETICS sistema su polistirenu gali reikšmingai sumažinti pastato šilumos nuostolius.

Todėl problema yra ne pati medžiaga.

Problema – universalus sprendimo taikymas kiekvienam senam pastatui neįvertinus jo būklės.

12. Kada verta ieškoti alternatyvos?

Alternatyvius sprendimus verta vertinti, kai:

  • negalima stipriai keisti fasado geometrijos;
  • norima išsaugoti architektūrines detales;
  • konstrukcijoje aktualus drėgmės valdymas;
  • nėra galimybės montuoti storos termoizoliacijos;
  • pastatas yra istorinis;
  • reikalinga labai difuziškai atvira sistema;
  • norima pagerinti konstrukcijos elgseną nekeičiant jos centimetrais.

Priklausomai nuo objekto, gali būti naudojami mineraliniai termoizoliaciniai tinkai, specializuotos mineralinės sistemos arba funkcinės paviršiaus dangos.

13. PerlitTherm CS II – kai norima išlaikyti mineralinę sistemą

Vienas iš galimų sprendimų senam mūrui – PerlitTherm CS II termoizoliacinis tinkas perlito pagrindu.

Tai mineralinis sprendimas, kuris vienu metu leidžia:

  • išlyginti seną pagrindą;
  • suformuoti papildomą termoizoliacinį sluoksnį;
  • išlaikyti gerą vandens garų laidumą.

PerlitTherm CS II šilumos laidumo koeficientas:

λ = 0,064 W/(m·K).

Galimas sluoksnio storis – maždaug 2–12 cm, o medžiaga yra nedegi – A1 klasės.

Tai nėra plonos funkcinės dangos analogas. Tai realų storį turintis mineralinis termoizoliacinis tinkas.

Todėl jis gali būti aktualus renovuojant senus mūrinius pastatus, kuriuose svarbus mineralinės konstrukcijos principas.

PerlitTherm CS II termoizoliacinis tinkas

14. ThermoProtect – visiškai kitas principas

Kita galimybė – ClimateCoating® ThermoProtect.

Čia labai svarbu nesumaišyti dviejų technologijų.

ThermoProtect nėra tradicinė termoizoliacija ir nepakeičia 15 ar 20 cm polistireno šiluminės varžos.

Tai fasadui skirta funkcinė danga su Reflective Membrane Technology®, veikianti paviršiaus lygmenyje.

Ji skirta padėti valdyti:

  • saulės spinduliuotės poveikį;
  • fasado paviršiaus temperatūrą;
  • drėgmės balansą;
  • atmosferos poveikį.

ThermoProtect pasižymi kintama vandens garų difuzija, todėl gali būti aktuali mineralinėms ir senesnėms konstrukcijoms, kuriose svarbu neužblokuoti drėgmės pasišalinimo potencialo.

ClimateCoating® ThermoProtect fasadams

15. Kartais geriausias sprendimas nėra viena medžiaga

Seno pastato renovacija neturėtų prasidėti nuo produkto pasirinkimo.

Ji turėtų prasidėti nuo konstrukcijos.

Reikia išsiaiškinti:

  1. Iš ko pastatyta siena?
  2. Kokia jos būklė?
  3. Ar konstrukcijoje yra drėgmės?
  4. Iš kur ji atsiranda?
  5. Kokie yra esami sluoksniai?
  6. Kokios pastato energinės problemos?
  7. Ar galima keisti fasado geometriją?
  8. Kokį rezultatą iš tikrųjų norime pasiekti?

Tik tada verta rinktis technologiją.

Vienam pastatui optimalus sprendimas gali būti ETICS su polistirenu.

Kitam – mineralinė vata.

Trečiam – termoizoliacinis tinkas.

Ketvirtam gali pakakti fasado restauravimo ir funkcinės apsauginės dangos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima seną plytinį namą šiltinti polistirenu?

Taip. Polistirenas gali būti tinkamas sprendimas, jeigu konstrukcija įvertinta, mūras tinkamai paruoštas, pašalintos drėgmės priežastys ir teisingai suprojektuota visa fasado sistema.

Ar polistirenas visiškai sustabdo sienos „kvėpavimą“?

Ne. Polistirenas nėra absoliutus vandens garų barjeras. Reikia vertinti visos sienos konstrukcijos, o ne vienos medžiagos garų laidumą.

Kodėl pavojinga šiltinti drėgną seną sieną?

Jeigu nepašalinamas drėgmės šaltinis, papildoma termoizoliacija problemos neišsprendžia. Pasikeitus konstrukcijos džiūvimo sąlygoms, drėgmė gali išlikti ir ilgainiui pažeisti mūrą ar apdailos sluoksnius.

Kuo galima šiltinti seną mūrą vietoje polistireno?

Priklausomai nuo konstrukcijos gali būti naudojama mineralinė vata, mineraliniai termoizoliaciniai tinkai, pavyzdžiui, PerlitTherm CS II, arba kitos konkrečiam pastatui suprojektuotos sistemos.

Ar ThermoProtect pakeičia polistireną?

Ne. ThermoProtect yra funkcinė fasado danga, o ne tradicinė termoizoliacija. Jos paskirtis ir veikimo principas yra kitokie.

Išvada

Klausimas nėra „polistirenas gerai ar blogai?“

Teisingas klausimas:

ar konkrečiam senam mūriniam pastatui ši sistema yra tinkama?

Senas mūras gali turėti dešimtmečius susiformavusį drėgmės režimą, skirtingas medžiagas, pažeistą hidroizoliaciją ir architektūrines savybes, kurių naujame pastate nėra.

Todėl tiesiog uždengti sieną storu termoizoliacijos sluoksniu neįvertinus jos būklės nėra gera renovacijos strategija.

Kartais polistirenas bus racionaliausias sprendimas.

O kartais senam mūrui svarbiau išsaugoti gebėjimą džiūti, išspręsti drėgmės priežastį ir parinkti su esama konstrukcija suderinamą sistemą.